- plevinėti
- plevinė́ti, -ė́ja, -ė́jo = 2 plavinėti 1: Jis ne gaspadorius, kad geba plevinėti, t. y. deirinėti, slinkuoti J.
Dictionary of the Lithuanian Language.
plevinėti
Look at other dictionaries:
plevinėti — vksm. Apsvai̇̃gę jiẽ plevinėjo kaip lãpai … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
plėvinėti — plėvinėti, ėja, ėjo intr. menk. valkiotis, girtauti: Nė jis darbo turia, nė nieko, teip sau plėvinė[ja] pašaliais Skr … Dictionary of the Lithuanian Language
plėvioti — plėvioti, ioja, iojo žr. plėvinėti: Vyras esi, ko teip plėvioji – ar negali susivaldyt?! Skr. Jeigu aš būčiau plėviojęs, ant gatvės gulėjęs, tai galėtumėt mane baust Jrb. Neturi ką veikt, tai ir plėvioja Snt … Dictionary of the Lithuanian Language
